FK Vilties kelionė LFF taurėje baigėsi pralaimėjimu prieš Vilniaus Vytį rezultatu 0:4. Tai buvo jau antrasis Vilties pralaimėjimas per du šių komandų susitikimus. Tenka pripažinti, kad rezultatas buvo visiškai dėsningas ir iš tiesų atspindėjo įvykius aikštelėje – Vytis šiame mače visiškai uždominavo savo varžovus visuose žaidimo aspektuose.
Verta pastebėti, jog šiais metais Vytis atrodo gerokai pajėgesnė komanda negu praėjusiais – savo sudėtyje turėdami ne vieną kūrybingą ir technišką atakuojantį žaidėją jie sugebėjo atakų metu rasti daug vertikalių perdavimų į priekį tarp gynėjų linijų, daug mažiau skersuodavo be konkretaus tikslo ir nenuspėjamai regzdavo atakas kombinacijomis aikštės viduryje. Viltis savo ruožtu sužaidė turbūt žemiau savo galimybių ribų – tiek besigindami nuolat palikdavo pernelyg didelius tarpus tarp žaidėjų ir laisvus plotus už savo nugarų, tiek ir atakuodami nesugebėdavo sėkmingai kamuolių nusiųsti į pavojingus plotus savo puolėjams, tad žaidimas daugiausia vyko Vilties aikštės pusėje saugams mėginant išsivaduoti iš Vyčio priekinės linijos žaidėjų presingo.
Vilčiai nepadėjo ir faktas, jog pirmieji įvarčiai įkrito labai anksti ir jau bene 15 minutę rezultatas buvo 0:2. Tai ne tik sujaukė šeimininkų planą atsilaikyti kaip įmanoma ilgiau, bet ir privertė juos pačius labiau atsiverti siekiant išlyginti rezultatą. Tiesa, nepaisant ganėtinai atviresnio Vilties žaidimo Vytis nesugebėjo pasinaudoti laisvais plotais iki pat 85 minutės, kai per trumpą laiką sugebėjo pasižymėti dar dukart. Viltis momentais sėkmingai pereidavo į varžovų aikštės pusę ir neblogai išlaikydavo kamuolį jo nepraradę, nors iki įvartinių situacijų ir buvo dar pakankamai toli. Tačiau turint omenyje komandų meistriškumo ir lygių skirtumą rezultatas tikrai nėra toks jau siaubingas Vilčiai – tik kitąmet norint pasiūlyti bent kiek labiau lygiavertę dvikovą reikėtų įdėti ir daug darbo, ir pasistiprinti savo sudėtį, ir įgyti daugiau žaidybinės praktikos prieš stipresnes komandas.