Sezonui pasibaigus pristatome išsamų pokalbį su Vilties klubo įkūrėju ir vyriausiuoju treneriu Mindaugu Bielinsku!
Treneris pasidalijo savo mintimis apie šių metų sezoną, jo priežastis bei ypatumus ir aptarė kitų metų planus.
1. Kokie buvo keliami tikslai prieš šį, 2024 m., sezoną?
Prieš 2024 metų sezoną keliami tikslai buvo labai paprasti – sužaisti kuo daugiau rungtynių su pagrindine komandos sudėtimi. Šiuo aspektu galima konstatuoti faktą, kad tikslai nebuvo įgyvendinti. Edvinas Dubavičius sužaidė viso labo 5 rungtynes. Puolimo lyderiu turėjęs tapti Justas Vaišnys – viso labo 16 iš 32 rungtynių. Tomas Valukonis pasirodė tik 14-oje, kapitonas Vaidas Pajarskas 16-oje, o aikštės vidurio generolas Gabrielius Judickas 17-oje rungtynių. Liūdniausia yra tai, kad pilna sudėtimi šiame sezone nesužaidėme nė vienerių rungtynių. Todėl logiška, jog turime tokį rezultatą, kokį turime.
2. Kokie veiksniai lėmė būtent tokius šio sezono rezultatus? Kuo jis skyrėsi nuo kitų sezonų?
Žinoma, po tokio sezono, koks buvo 2023 metais – šiemet žengėme ryškų žingsnį pirmyn. Čia būtų toks mažytis pozityvas. Bet vėlgi – žinodamas komandos potencialą ir galimybes – galutinė čempionato vieta manęs netenkina.
3. Kokios rungtynės šį sezoną jums įsiminė labiausiai?
Čia galėčiau išskirti, ko gero, du mačus. Pergalė antrame ture išvykoje pas Šilutę ir namuose jau pabaigoje sezono įveikta Kybartų Sveikata. Šiose rungtynėse žaidėme labai arti to futbolo, kokį norėjosi matyti visą, ar didžiąją dalį sezono. Tad lygiuotis ateities rungtynėse tikrai turime į ką. Tąsyk tikrai pelnytai įveikėme gerai žaidusias ir aukščiau turnyro lentelėje už mus likusias komandas.
4. LFF taurėje buvote per žingsnio nuo staigmenos bei įveiktos pirmoje lygoje dėl aukštenių pozicijų kovojusios Nevėžio ekipos. Ką manote apie šį susitikimą bei praėjusio sezono LFF taurės kovas?
Kuomet 2019 metais LFF Taurėje nužygiavome iki ketvirtfinalio, tai neslėpsiu, kasmet toji kartelė yra labai aukšta. Tačiau tuo ir yra žavūs taurių turnyrai, kad čia laimėtum reikia ne tik konkrečią dieną sužaisti gerai, bet reikia ir tam tikros sėkmės. Ypač burtuose. Susitikime prieš I lygos atstovus Kėdainių Nevėžį sužaidėme neblogai. Žinoma, pritrūkome šaltakraujiškumo bei fizinio pasirengimo pirmojo pratęsimo pradžioje, bet taktinis rungtynių planas buvo gan gerai įgyvendintas, todėl kažkokių priekaištų komandai tikrai negaliu turėti.
5. Šis sezonas taip pat buvo sėkmingas dviems antrą sezoną klube rungtyniaujantiems puolėjams. Matas Turevičius bei Justas Vaišnys šį sezoną pateko į geriausiųjų penketuką tiek pagal įvarčius, tiek pagal rezultatyvius perdavimus. Ar nustebino toks sėkmingas jų žaidimas?
Nė kiek nenustebino. Tiek Justas, tiek Matas yra mūsų lyderiai. Jau minėjau anksčiau, kad apmaudu yra, jog Justas sužaidė viso labo 50% sezono rungtynių. Jei tas procentas būtų bent 75 ar daugiau – neabejoju, kad ir galutinis rezultatas būtų gerokai rimtesnis. Matas yra mūsų klubo ateitis. Nieko neįžeidžiant ar nenuvertinant, bet mano asmenine nuomone šis vyrukas turi nuostabius duomenis tapti elitiniu futbolininku Lietuvos mastu. Tačiau tam reikia didesnio darbo bei atsidavimo.
6. Tomas Chomičius jau daug sezonų iš eilės lieka komandos puolimo lyderiu. Vis dėlto šiemet jis kiek netikėtai atliko net daugiau rezultatyvių perdavimų nei įvarčių. Kaip vertinate šią jo pasikeitusią rolę bei kiek dar metų tikitės tokios puikios šio puolėjo formos?
Tomas Chomičius yra tikrų tikriausia klubo legenda. Turbūt net statant jį į vartus rodikliai būtų panašiai geri. 🙂 O jei rimtai, tai dalinai rezultatyvių perdavimų buvo daugiau nei įvarčių todėl, kad sezono antroje pusėje dėl traumos iškrito Vaidas Pajarskas. Jei pastarasis būtų sveikas, Tomo skaičiai būtų daug didesni įvarčių grafoje ir tikėtina kažkiek mažesni rezultatyvių perdavimų. O kalbant apie ateitį, tai čia jau nuo paties Chomičiaus priklausys, kiek jam kūnas leis dar žaisti tokiu lygiu. Niekam ne paslaptis, jog mūsų didžiausiai klubo legendai svarbi rolė ekipoje pažadėta tiek, kiek jis pats norės žaisti.
7. Šis sezonas paliko mums daug išskirtinių momentų, tarp kurių ir įsimintinos triuškinančios pergalės, lygios kovos su čempionato lyderiais, žaidėjų rungtynių jubiliejai. Tačiau kuris sezono momentas jums įsiminė labiausiai?
Vieno momento tikrai negalėčiau išskirti. Smagu, jog simbolines rungtynių ribas pasiekė klubui itin svarbūs žaidėjai kaip Aleksas ir Paulius. Taip pat smagu, kad šiemet įvedėme ir 50 rungtynių ribą ir ją jau šiemet pasiekė net 5 komandos futbolininkai. Džiugu už juos visus ir tikiuosi Vilties istoriją galėsime kurti daug daug metų į priekį. Žinoma, labai laukiame, kas pirmas pasieks 50 įvarčių ribą, nes statulėlė jau paruošta ir ji laukia būsimo savininko. 🙂
8. Vilties dublerinė komanda šiemet debiutavo III lygoje. Akivaizdu, kad debiutas nelabai nusisekė. Tačiau vis dėlto, kaip jūs vertinate B komandos sezoną? Kokie komandos planai ateinančiame sezone?
B komandai aukštų tikslų nebuvo keliama. Laikyčiau šį sezoną tokiu pereinamuoju laikotarpiu. Labai norėjome pereiti į kiek aukštesnį lygį ir turėti ten didelę A ir B komandų rotaciją. Todėl mūsų dublerinė ekipa neiššoko aukščiau bambos. Finišavome ten, kur, ko gero, ir buvome verti. Turint omeny, kad turėjome didelių iššūkių komplektacijoje. Bet taip pat labai nuvylė VRFS organizuotos III lygos pirmenybės. Per 16 metų Vilties istoriją nesame žaidę prasčiau organizuotose pirmenybėse nei buvo 2024 metų III lyga. Daug chaoso, aibė techninių nesklandumų, jokios atsakomybės komandoms – žodžiu, totalus balaganas ir nesusipratimas. Labai tikimės, kad 2025 metų III lygą organizuos kiti, daugiau patyrę ir atsakingesni žmonės. Nes mes tikrai ten norime žaisti.
9. Kaip bus vykdomas pasiruošimas būsimam 2025 m. sezonui?
Pasiruošimą 2025 metų sezonui norime pradėti šiek tiek anksčiau nei visada. Kasmet rinkdavomės kovo mėnesio pradžioje. Dabar planas yra susirinkti jau vasario pirmoje pusėje. Todėl jei visos aplinkybės sukris – norėsime sužaisti bent dvigubai daugiau kontrolinių mačų, tiek su I lygos, tiek su užsienio klubais.
10. Ko tikitės iš būsimo sezono? Kokie pagrindiniai klubo ateities tikslai?