„Vilties“ futbolo klubas rugsėjo mėnesį sužaidė ketverias rungtynes, po kurių aiškėja vaizdas turnyro lentelėje. Nors komandų sužaistų dvikovų skaičius vis dar varijuoja, panašu, jog pirmasis trejetas jau atitrūko pernelyg daug, jog likę klubai galėtų pavyti lyderius. Iškart už pirmos trijulės įsitaisę „Vilties“ futbolininkai stengsis neprarasti turimos pozicijos. Šiam tikslui pasiekti neblogi pamatai buvo padėti pirmąjį rudens mėnesį.
Iš keturių dvikovų trejos baigėsi vienodais rezultatais 1:1 – taip sužaista su Marijampolės „Sūduva B“, „Kauno Žalgiriu B“ ir čempionate pirmaujančiu Kazlų Rūdos „Šilu“. Ketvirtajame mače rimtų problemų nekilo – viduryje sezono su problemomis susidūrusi ir stipriai atsinaujinusi Vilniaus „Panerio“ ekipa buvo sutriuškinta 5:0.
„Vilties“ narių nuomone geriausiai per šias dvikovas pasirodė saugas Denisas Romanovas. Futbolininkas pelnė du svarbius įvarčius ir sėkmingai organizavo komandos žaidimą. Sveikiname „Dynią“ ir kviečiame paskaityti žaidėjo interviu.
– Praėjusį mėnesį pelnei po įvartį prieš pajėgias „Sūduvos B“ ir „Šilo“ ekipas. Papasakok apie tas situacijas tiems, kurie nematė rungtynių.
Abejose rungtynėse atsilikinėjome ir privalėjome eiti į priekį. Marijampolėje žaidžiau vidurio gynėjo pozicijoje ir praleidus įvartį, jungiausi į priekį padėti komandai išlyginti rezultatą. „Sūduvos“ dubleriai gynėsi stipriai atsitraukę prie savo vartų, dėl ko atsirado daugiau erdvių pulti. Tuo ir pasinaudojau – gavęs kamuolį netoli varžovų baudos aikštelės, tiksliai smūgiavau į tolimą apatinį vartų kampą. Prieš Kazlų Rūdos ekipą rungtyniavau saugų zonoje. Atsilikinėjant spaudėme varžovus, rengėme atakas vieną po kitos ir vienoje iš jų gavau puikų Vaidoto Pajarsko perdavimą baudos aikštelės ribose bei gavosi neblogas smūgis.
– Ar pasikeitė tavo pozicija aikštėje ir vaidmuo vystant žaidimą nuo to laiko, kai atvykai į „Viltį“? Kurioje pozicijoje aikštėje jautiesi geriausiai?
Nuo to laiko, kai atvykau į komandą, esu žaidęs keliose pozicijose, tačiau pagrinde rungtyniauju saugų grandyje. Ten ir jaučiuosi geriausiai, mėgstu kurti atakas ir būti naudingas komandai, tačiau esant reikalui galiu sužaisti ir kitose pozicijose.
– Rungtynėse su „Kauno Žalgiriu B“ išlyginamąjį įvartį praleidote pačioje mačo pabaigoje. Tai jau ne pirmas toks apmaudus epizodas šiemet. Ko pritrūksta, kad „Viltis“ neretai susitikimų pabaigose praranda brangius taškus?
Neretai jaučiamas nuovargis rungtynių pabaigoje, koncentracijos praradimas konkrečiame epizode. Tačiau, mano manymu, pagrindinė priežastis – savų progų nerealizavimas rungtynių metu, kas leistų susikrauti persvarą ir užbaigti rungtynes pergalėmis.
– „Viltis“ šiuo metu realiai kovoja dėl ketvirtos vietos turnyro lentelėje. Ar aukščiau esantys trys klubai (aut. – „Šilas“, Kybartų „Sveikata“ ir Kauno „Hegelmann Litauen“), tavo nuomone, yra ženkliai stipresni?
Nemanau, kad lygių skirtumas didelis, kadangi tarpusavio rungtynės tiek su „Šilu“, tiek su „Hegelmann Litauen“ parodė, jog mes galime kovoti su tokiais varžovais. Tiesiog rungtynėse prieš žemiau turnyro lentelėje esančias komandas praradome daug svarbių taškų, sužaidėme lygiosiomis 6 ar 7 kartus, kas ir neleidžia komandai būti arčiau pirmojo trejeto.
– Galbūt nustebsi pats, bet kartu su vartininku Andriumi Juzkiv esi daugiausiai rungtynių šiemet už „Viltį“ sužaidęs futbolininkas. Turbūt ne veltui treneris tave dažnai leidžia į aikštę. Kaip įvertintum savo sportinę formą viso sezono metu?
Iš tikrųjų malonu, jog galiu rungtyniauti daugelyje rungtynių. Stengiuosi atiduoti visas jėgas aikštėje, o ar ta forma geresnė, ar prastesnė, vertinti žiūrovams ir treneriui.