Likus vienam turui iki pirmo rato pabaigos, pagaliau, vėl galime pasidžiaugti, jog grįžome į pergalių kelią. Trečiasis iš eilės turas, kurį turėjome žaisti išvykoje nemelavo. Tiesa, tik oficialiai vėl žaidėme išvykoje, nes varžybos vyko mums puikiai pažįstamame Fanų stadione. Taigi, matyt, ir tai, jog grįžome į savo jau tiek kartu tryptą stadioną ir tai, kad žaidėme su paskutinę vietą II lygoje šiuo metu užimančia „Teros“ ekipa, vėl galėjome tiek savo gerbėjus, tiek save pačius nudžiuginti demonstruodami trumpais perdavimais pagristą futbolą ir trumpam sugrįžusį išties neblogą žaidimą.
Nors neturėjome tądien savo atakų organizatoriaus ir kapitono Vaido Pajarsko, tačiau jo trūkumą puikiai kompensavo ir kiti komandos žaidėjai. Taigi, žaidimas, galima sakyti, sukosi taip, kaip ir turėjo suktis. Varžovai aiškiai pasirinko žaisti antruoju numeriu, tad problemų”judinti” kamuolį iš vieno krašto į kitą kraštą neturėjome. Kadangi „Tera“ nusprendė, o, galbūt, kitaip jiems ir neišėjo, mūsų nespausti, visi nestokojo pasitikėjimo ir jautėsi išties laisvai. Tai gana gerai matėsi, ir visa tai neilgai trukus atnešė ir pirmąjį įvartį. Pasižymėjo tądien dublį sukalęs Tomas Chomičius. Iki pirmo kėlinio pabaigos dar spėjome įmušti dusyk ir į pertrauką išėjome pakilios nuotaikos. Galingais ir netraukiamais smūgiais į rungtynių protokolą savo pavardes įrašė Mindaugas Matulaitis bei jau minėtasis Tomas Chomičius. Taigi, pirmajame kėlinyje puolimo mašina atrodė puikiai sutepta ir riedėjo be didesnių priekaištų, na o gynybos – nelabai kas ir norėjo judinti, nes „Tera” tikrąja to žodžio prasme mūsų aikštės pusėje per pirmas 45 minutes taip ir nepabuvojo.
Antrasis kėlinys klostėsi kiek ramiau. Natūralu, kad kai pirmauji, o varžovas per daug nespaudžia, tai ir tu pats savęs per daug nespaudi. Žaidimas nusiramino, nes rezultatas mus tenkino, o varžovus, panašu, taip pat. Galbūt baimė greitai praleisti greitą įvartį antrajame kėlinyje vertė „Terą“ per daug nekeisti savo žaidimo braižo ir jie nesistengė eiti „va bank“ nuo pat antrojo kėlinio pradžios. Visgi, tai jų neišgelbėjo nuo taiklaus Tomo Malinausko smūgio jau 51-ą varžybų minutę. Verta paminėti, jog šiam įvarčiui asistavo puikiai vakar sužaidęs Karolis Mikutavičius. Tai buvo jo jau trečiasis rezultatyvus perdavimas šiame mače. Tuo įvarčiai tos dienos rungtynėse ir pasibaigė. Progų dar buvo, tačiau persvaros padidinti taip ir nepavyko. Kartą pavojingai smūgiavo ir šeimininkai, tačiau budrumą mūsų vartų sargas išsaugojo iki paskutinio švilpuko, nors viso mačo metu pastarajam darbo nebuvo visiškai.
Viskas atrodė išties neblogai: kamuolys „vaikščiojo“, o mes ir patys judėjome neblogai. Pelnyti 4 įvarčiai ir grįžimas į pergalių kelią – visai nebloga medaus statinė, tačiau šaukšto deguto nepavyko išvengti. Likus žaisti apie 5 minutes kirkšnies traumą patyrė vienas iš vidurio saugų Vaidotas Jarašius, tad vakarą iki galo sėkmingu pavadinti jau nebegalime. Žinoma, sportas lieka sportu ir traumų pasitaiko, tad belieka žiūrėti į viską iš šviesiosios pusės ir ruoštis kitoms kovoms. Nosies per aukštai užriesti taip pat neketiname, nes lengva pergalė prieš vienus iš čempionato autsaiderių dar negarantuoja, kad tuo pergalių keliu žingsniuosime ir toliau. Sekanti stotelė birželio 12 dieną – „Gariūnai”.
Klubo gynybos lyderio Saimono Vitkausko komentaras: „Esu patenkintas komandos žaidimu, nors nebuvo vieno iš lyderių Vaido Pajarsko, tačiau Vaidas Jarašius labai gerai pakeitė jį ir sužaidė solidžiai , tik be abejo gaila, kad pabaigoje dėl traumos teko nebaigti rungtynių. Patiko komandos žaidimas daugiau kraštais, negu įprastai. Tik vėlgi norėtųsi, kad komandos nariai vis dėl to kai kuriose situacijose sužaistų kiečiau bei tvirčiau, o likus iki mačo pabaigos 20 minučių, sugebėtų išlaikyti susikaupimą bei koncentraciją”.
Geriausias rungtynių žaidėjas – Tomas Chomičius.