Paskutiniame šio sezono interviu pristatome išsamų pokalbį su Vilties klubo įkūrėju ir vyriausiuoju treneriu Mindaugu Bielinsku!

Treneris pasidalijo savo mintimis apie ne itin sėkmingą sezoną, jo priežastis bei ypatumus ir aptarė planus kitų metų pirmenybėms.

Kokie buvo keliami tikslai prieš 2023 m. sezoną?

2023 metų sezone nebuvo keliami tolimi tikslai. Buvome sutarę, kad žiūrėsime į artimiausią savaitę ir susitelksime į artimiausias rungtynes bei taškų siekį jose. 

Kokie veiksniai jūsų nuomone lėmė tokius šio sezono rezultatus?

Veiksnių visada yra ne vienas, ir ne du. Dirbant mėgėjiškame futbolo klube, kur žaidėjai turi atskirus (dažniausiai su futbolu nesusijusius) darbus – visa komanda dažniausiai laikosi ant entuziazmo ir gero vibe’o. Kai į komandą ateina daugiau nei 10 naujų veidų, kurių dauguma neatitinka klubo vertybių – normalu, kad gero rezultato tikėtis sunku. Tai pagrindinis veiksnys sakyčiau – nepavykusi komplektacija ir patyrusių, aukšto IQ žaidėjų stygius, dėl ko labai stipriai krito žaidimo lygis ir to pasekoje rezultatai. Taip pat kai ateina tokie nauji veidai, kurie linkę ne labiau prisitaikyti prie 15 metų klubo brandintos filosofijos, o keisti sistemą ar įvedinėti savas tiesas – tai sukelia destrukciją, kas, neabejotinai, ypač ženkliai atsiliepė žaidimo kreivei. Todėl šį sezoną turėjome tą išgyventi ir priimame tai kaip skaudžią, bet labai vertingą patirtį.

Kokios rungtynės šį sezoną jums įsiminė labiausiai?

Praėjusį sezoną norisi pamiršti kaip įmanoma greičiau. Žinoma, į ateitį nusinešime išmoktas pamokas, bet visas ilgas 33 rungtynių ciklas tai nesukelia gero ar įsimintino įspūdžio. Jei reikėtų išskirti kažkurias rungtynes, tai ko gero būtų mačai prieš Šilutę namuose ir LFF Taurės aštuntfinalis prieš A lygos ekipą, Telšių Džiugą. Pirmoji akistata dėl to, jog tądien sužaidėme neabejotinai savo geriausią sezono mačą ir žaidėme tokį futbolą, kokio bent prieš sezoną tikėjausi pačioje jo pradžioje. O dvikova prieš Džiugą ne tik dėl to, jog A lygos klubas, bet ir dėl to, jog pelnėme puikų įvartį ir didžiąją rungtynių dalį gerai laikėmės gynybinio plano.

Kuris ekipos žaidėjas šiemet jus labiausiai nustebino, paliko didžiausią įspūdį?

Nenorėčiau išskirti vieno žaidėjo. Visada duoklę galiu atiduoti ekipos veteranams, kurie atidavė išties daug. Tomas Chomičius, Vaidas Pajarskas ir Paulius Aukštuolis buvo mano dešinės rankos aikštelėje, be kurių neįsivaizduoju Vilties pagrindinės komandos. Žinote, mano pirmiausias dėmesys vertinant žaidėją eina į jo charakterį, sukalbamumą ir patikimumą – pirmiausiai kaip žmogaus. Tad šioje vietoje negaliu nepagirti mūsų jaunuolio Armino Čekuolio, kuris gyvendamas Utenoje vykdavo į beveik visas treniruotes ir rungtynes. O ir savo žaidimo kreivę Arminas gerokai pakėlė, ką tikiuosi pavyks išlaikyti ir kitame sezone.

Kokių pozityvų įžvelgiate net ir tokiame sudėtingame sezone?

Sunkus klausimas. Niekada nemėgau kažko apgaudinėti ir girti vien iš reikalo. Pozityvą matau gal tik vieną – po tokio skaudaus ir daug nervų kainavusio sezono galima pasidžiaugti tik tuo, jog mūsų jaunimas gavo geros žaidybinės praktikos, kas turėtų pasitarnauti ateinančiais sezonais. Gal prie pozityvų dar pridėčiau ir tai, kad pačioje sezono pabaigoje komanda galutinai atsifiltravo nuo kenksmingų, tokių, su kuriais klubui nepakeliui, žmonių ir sezono finiše galėjo pasidžiaugti artima, šilta ir vieninga rūbine. Tikiuosi taip pat ir šį dalyką neštis į 2024 metų sezoną.

Kiek komandai trūks išeinančių Imran Karimullah ir Naglio Balčiūno?

Be abejo trūks. Abu šie žaidėjai yra tikras pavyzdys jaunimui. Pirmiausia, tiek Naglis, tiek Imran yra šilti, patikimi ir nuoširdūs žmonės. Visada žinojau, kad jei jie yra sveiki – tai tikrai bus visose treniruotėse ar rungtynėse. Jais galėjau pasitikėti visu 100 %. O kalbant labiau iš futbolo pusės, tai Imran’as buvo mūsų gynybos siena, per kurį tikrai retas galėdavo praeiti. Atakoje gal pastarojo indėlis būdavo mažesnis, bet atraminio saugo pozicijoje visi treneriai tokiame lygyje mūsų legionierių norėtų turėti. Naglis – žinoma yra vienas geriausių 1×1 kada nors Viltyje žaidusių futbolininkų. Jo reidai ar apgaulingų judesių arsenalas visada nustebindavo.

Vilties dublerinė komanda IV lygoje šiame sezone iškovojo sidabro medalius. Kaip vertinate B komandos sezoną? Kokie komandos planai ateinančiame sezone?

Šiame sezone Vilties B komandos veikloje mano indėlis buvo mažesnis. Komandą administravo atsakingi žmonės, o žaidimui dirigavo mūsų išvykstantis legionierius Imran’as. Dėl užimtos vietos tikrai šaunus pasiekimas. Bet užbėgant įvykiams už akių kaip klubo vadovas nematau didelės dalies žaidėjų kito sezono Vilties B komandoje. Pasigedau ten ženkliai didesnės atsakomybės, geresnio atsidavimo ir lankomumo – apie ką ir yra Vilties bendruomenė. Specialų AČIŪ noriu pasakyti ekipos kapitonui Aleksui Stankevičiui, kuris stipriai prisidėjo ne tik prie kolektyvo žaidimo, bet ir prie komandos vienybės ir didelės dalies administravimo. Kol kas apie kito sezono planus sunku kalbėti, bet kad bus didelių permainų – galime garantuoti.

Šiais metais pirmą kartą po ilgo laiko nedalyvausite 7×7 CUP. Kas lėmė tokį komandos sprendimą?

Dėl nedalyvavimo 7×7 čempionate aš asmeniškai jau buvau nusprendęs senokai. Dar prieš prasidedant 2023 metų sezonui. Žinoma, kažkiek nostalgija yra tam formatui, bet paskutinius kelis sezonus mums šios pirmenybės stipriai jaukdavo pasirengimo procesą. Žaidėjai neturėdavo bent kelių laisvų savaičių po žiemos turnyro, o jau turėdavo stipriai plušti sezono pasirengime. Todėl neretai į didįjį futbolą ateidavome su fiziniu bei emociniu nuovargiu. Todėl šiemet pasvėrę visus UŽ ir PRIEŠ – nusprendėme nerungtyniauti, o laiką iki pasirengimo pradžios skirti traumų gydymui, biudžeto formavimui ir be abejo sudėties komplektacijai, kurioje šiame sezone visi matome – padaryta ženkliai per daug klaidų. 

Kaip bus vykdomas pasiruošimas 2024 m. sezonui?

Kol kas sunku pasakyti dar tai. Šiai akimirkai formaliai mes esame iškritę iš LFF II lygos. Bet kuriuo atveju vykdysime licencijavimo procesą ir tik kitų metų vasarį, ko gero, paaiškės ar turėsime vietą 2024 m. II lygoje. Nuo to viskas ir priklausys. Nes šiai dienai nematau Vilties pagrindinės komandos žaidžiant III lygoje. Nieko neįžeidžiant, tiek lygio, tiek motyvacine prasme tai būtų labai didelis žingsnis atgal. Juolab Viltis B sportiniu principu iškovojo teisę žaisti kitų metų III lygoje, tad šioje vietoje mes dar nežinome beveik nieko. 

Ko tikitės iš artėjančio sezono?

Pirmiausiai tikiuosi, jog gausime LFF II lygos licenciją. Čia yra svarbiausia vieta. O dėl tikėjimo, tai galima prisisvajoti daug. Bet ar tai pavyks įgyvendinti – sunku pasakyti. Ką tikrai žinau (jei žaisime II lygoje), kad turėtų pavykti surinkti daug didesnį biudžetą ir pasikviesti keletą pajėgių žaidėjų. O toliau matysime, nes šiai dienai neaiškumų labai daug ir viskas ryškėti ims, ko gero, jau tik Naujų metų pirmąjį mėnesį.