Kaip jau tapo gana įprasta, mačas su Ateities ekipa buvo ganėtinai klampus ir sudėtingas – komandos apsikeitė po vieną įvartį antrajame kėlinyje ir išsiskyrė pasidalinusios po tašką.
Nors rungtynes kiek aktyviau pradėjo Ateitis ir tas jiems leido kurį laiką savo varžovus spausti jų aikštės pusėje ir gerokai ilgiau kontroliuoti kamuolį, tačiau realių momentų pasižymėti po intensyvaus starto Ateitis taip ir nesukūrė. Viltis netrukus perėmė ir iniciatyvą, ir kamuolio kontrolę, o nuolatinis presingas dažnu atveju jiems leisdavo pakankamai greitai atsiimti prarastus kamuolius dar varžovų aikštės pusėje. Tiesa, šeimininkų atakose vis dar akivaizdžiai trūko ir tikslumo, ir aštrumo, tad labai daug momentų sukurti nepavyko ir jiems nepaisant žaidimo tempo kontrolės. Tiesa, kartą puikią progą pasižymėti turėjo T. Chomičius, tačiau jo stipriai smūgiuotas kamuolys praskriejo pro šalį.
Antrajame kėlinyje vaizdas realiai nepasikeitė, o pačioje pradžioje suklydus Ateities vartininkui tas pats T. Chomičius išveda Viltį į priekį – 1:0. Persvara Viltis džiaugiasi neilgai – netrukus nepavojingame epizode neapdairiai prasižengia Vilties saugas, o Ateitis bene vienintele proga per visas rungtynes sėkmingai pasinaudoja ir kapitonas stipriu tiksliu smūgiu į viršutinį vartų kampą lygina rezultatą. Viltis savo ruožtu dar mėgina intensyvinti žaidimą ir sugeba suorganizuoti dar kelias pusproges ir pavojingus išėjimus, tačiau paskutiniame trečdalyje vis pritrūksta įdomesnės minties ir žaidėjų judėjimo be kamuolio, tad daug realių progų susikurti Vilčiai nepavyksta. Bene realiausią momentą turėjo E. Grinis, kuris gavo puikų perdavimą vienas prieš vieną iš T. Chomičiaus, tačiau jo smūgiuotas kamuolys vėlgi skrieja virš vartų. Neskaitant šių pavienių epizodų lygiosios turbūt vis tiek buvo ganėtinai dėsningas ir teisingas rezultatas, o Viltis nors ir demonstravo kiek geresnį žaidimą, tačiau dar tikrai yra kur pasitempti prieš ateinančius lygos mačus.