Trečiasis Vilties pagrindinės komandos vartų sargas – Kristupas Burba. Šio naujoko interviu, ko gero, išsamiausias – tad, gero skaitymo.

Kokios tavo didžiausios stiprybės? 

 – Mano didžiausios stiprybės turbūt būtų užsispyrimas, noras visada išbandyti kažką naujo ir geranoriškumas. Tiek futbole, tiek gyvenime stengiuosi išlikti pozityvus ir priimti viską kaip pamoką, iš tų pamokų pasimokyti ir tiesiog dirbti toliau – niekada nepasiduoti. Mane domina nauji dalykai, nauji iššūkiai, nauji pojūčiai. Niekada nepeikiu savo komandos draugų, jeigu jie stengėsi ir jiems tiesiog nepasisekė. Visi mes klystame, svarbu nenuleisti galvos ir žygiuoti toliau. 

Ką manai apie konkurenciją „Vilties“ klube? 

– Manau tai sveikintina. Visoje komandoje jaučiasi sveika konkurencija ir tai tik skatina žaidėjus tobulėti. Konkurenciją tarp vartininkų vertinu ypač teigiamai, kadangi visi esame profesionalaus charakterio ir norime siekti tik aukščiausių rezultatų, tiek asmeninių, tiek komandinių. Mano nuomone, tai padės sezono eigoje, nes sezonas ilgas ir visko gali nutikti, tad būsime pasiruošę viskam. 

Kartu su broliu esate futbolininkai. Koks tarp Jūsų ryšys? Ar tarp Jūsų buvo konkurencija, kuris bus geresnis? o galbūt atvirkščiai, vienas kitą palaikydavote? 

– Mes esame šeima, laikomės kartu. Niekada nebuvo konkurencijos, visada padėdavome vienas kitam ir vis dar padedame. Džiaugiuosi už jį, žinau, kad jis gali daug pasiekti ir tikiuosi, kad jam viskas eisis kaip per sviestą. 

Kas tau yra laimė? 

– Man laimė reiškia sveikata, sportas, mokslai, geras poilsis, knygos. Taip pat visada jaučiuosi laimingas, kai mano šeimai ir draugams viskas sekasi ir jie yra sveiki ir jiems nieko netrūksta.

Sportiniai pasiekimai, prisiminimai, kuriais gali pasididžiuoti? 

– Esu iškovojęs keletą komandinių ir asmeninių apdovanojimų, tačiau maloniausia yra prisiminti treniravimasi profesionaliai „Bromley“ klube Londone, kuomet treniravausi su daugybę įdomių personų ir asmenybių, taip pat peržiūros kituose klubuose.
Kur save matai po 5-erių metų? 

Kur save matai po 5-erių metų?

Pastaruoju metu viskas taip dažnai keičiasi, kad neturiu susidaręs ilgalaikių planų. Artimiausi planai yra pabaigti mokslus universitete ir daryti tai, kas man labiausiai patinka.

Jeigu galėtum grįžti 5 metus atgal, ar ką nors pakeistum? 

– Nekeisčiau nieko, viskas nutinka ne be priežasties. Yra kaip yra. Keisčiau nebent savo charakterį, požiūrį į gyvenimą, kadangi manau dabar esu labiau subrendęs, negu buvau anksčiau. 

Kas tave motyvuoja? 

– Įrodyti kitiems, kad aš galiu. 

Ko gyvenime būtų atsisakyti sunkiausia? 

– Turbūt sporto. Sportas mano gyvenimo dalis ir neįsivaizduoju gyvenimo be jo. 

Pasirinkimas prisijungti prie „Vilties“. Ar jau susipažinai su kolektyvu? Kaip sekasi treniruotėse? 

– Pasirinkti nebuvo sunku. Komanda atrodo gana pajėgi, pats branduolys žaidžia kartu jau seniai. Treniruotės įdomios, sunkiai dirbame, visi norime kuo greičiau susižaisti ir pasiekti gerą sportinę formą. Kolektyvas labai įdomus, pradedame susibendrauti, bet tam prireiks laiko. Labai noriu įrodyti komandoms draugams ką sugebu, tad tikiuosi artimiausiu metu parodyti savo jėgas aikštelėje.