Interviu su FK „Viltis“ naujoku.
Vilniuje gimęs ir augęs Aleksas Vaižmužis prie Mindaugo Bielinsko vadovaujamos komandos prisijungė nuo šių 2020 metų sezono. Praktiškai po dviejų mėnesių pertraukos, komanda nuo gegužės 18-os dienos grįžo į įprastą treniruočių ritmą. Prie ekipos prisijungė keletas naujokų, vienas iš jų – Aleksas. Ta proga, nepraleidome pro akis pakalbinti šį jauną bei perspektyvų futbolininką.
– Kada pradėjai domėtis populiariausia sporto šaka Pasaulyje – futbolu? Ir kas tavo manymu, tave labiausiai įkvėpia šiame sporte?
– Viskas prasidėjo nuo 2010 metų Pasaulio futbolo čempionato. Dabar jau galima teigti, kad jau 10 metų tai yra dalis mano gyvenimo. Mėgstamiausias žaidėjas yra Marco Reus, jis mane sužavėjo 2012/13 metų Čempionų lygos sezone. Labai vertinu šį sportininką dėl ištikimybės klubui, man ši vertybė taip pat yra labai svarbi. Futbolo Pasaulyje taipogi galėčiau išskirti ir Cristiano Ronaldo – dėl jo užsispyrimo, tikslo siekimo, be to, šis žmogus yra maksimalistas, būtent jo pavyzdys mane motyvuoja siekti savų tikslų.
– Koks yra tavo laisvalaikis? Ar turi kokių nors veiklų, užsiėmimų, kurie tau padeda atsipalaiduoti prieš ir po rungtynių?
– Pagrinde leidžiu laiką su draugais. Atsipalaiduoju skaitydamas įvairias knygas. Pati mėgstamiausia be abejonės yra J. D Salingerio : „Rugiuose prie bedugnės “. Joje puikiai pavaizduojamas paaugio dvasinis Pasaulis, išgyvenimai, jauno žmogaus nepasitenkinimas rutina. Taip pat yra ir kiti atsipalaidavimo būdai, kurių negaliu atksleisti. (red. šypsosi Aleksas)
– Kurioje pozicijoje įprastai rungtyniauji? Be to, kokio stiliaus futbolą labiausiai mėgsti žaisti?
– Pastaruoju metu žaisdavau krašto puolėju, bet labai daug teko keisti pozicijas – būti centro saugu, gynėju, kartais net tekdavo rungtyniauti vartininku. Žodžiu, kur būdavo spragų – ten būdavau ir aš. Buvęs treneris „kamšydavo skyles“ , kurių buvo labai daug. Kadangi žaisdavau krašte, mėgau skersuoti kamuolius arba pats gauti juos į plotą. Patinka kamuolio kontrolė, išlaikyti pusiausvyrą, manau, tai prideda pasitikėjimo komandoje. Galiu atlikti tiek aukštą, tiek žemą – tikslų perdavimą.
– Kokį įspūdį susidarei prisijungęs prie FK „Vilties“ klubo?
– Komanda skiriasi nuo kitų kuriose teko rungtyniauti anksčiau. Čia labai jaučiasi treniruočių kokybė, konkurencija tarp žaidėjų, būtent ko anksčiau man ir trūko. „Viltis“ žaidžia taktinį futbolą, stengiasi kontroliuoti kamuolį, išlaukti progos, o kai ją tik gauna – leidžiasi į atakos smaigalį. Man atrodo, kad vidurio žaidėjai yra branduolys šios ekipos. Taip pat galėčiau paminėti, jog jaučiu labai didelį trenerio atsidavimą. Siekia kokybės, tikslų, yra vizija.
– Ar sunku susikoncentruoti aikštėje? Ir kas tave motyvuoja?
– Deja, ne visada pavyksta. Žinoma, kiekvieną kartą stengiuosi susikoncentruoti kiek įmanoma labiau. Kartais tiesiog veikia tiek su aikšte nesusijusios problemos, tiek nuovargis. Ko gero, motyvacija būnu aš pats sau, nes, kad jausčiausi gerai, turiu ateiti į treniruotę bei būti nudirbęs visus darbus.
– Įsimintiniausia akimirka futbole?
Manto Kuklio pergalingas įvartis į „Ludogorets“ vartus UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynėse. Pamenu kaip šiandien…, tribūnos tiesiog sprogo.
– Kaip manai, ko tau kaip futbolininkui trūksta? Ir ar ši sporto šaka padėjo tau išugdyti asmeninę savybę?
Bent jau šiuo metu – ištvermės, kurį laiką nežaidžiau fubolo – kelio trauma. Todėl dabar tai jaučiasi, žinoma, galėčiau būti techniškesnis, reikia uoliai dirbti treniruočių metu. Futbolas mane išmokė dirbti kartu su komanda. , – pasakojo FK „Vilties“ naujokas Aleksas Vaižmužis
Autorius : Evaldas Kasparavičius