Rugsėjo mėnesį VFRS III lygos kovos, galima sakyti, pasiekė antrojo rato pusiaują. Pirmąjį rudens mėnesį, FK „Vilčiai“ kaip ir rugpjūtį sekėsi identiškai: iškovotos trys pergalės ir patirtas vienas pralaimėjimas. Nors pirmoje mėnesio dvikovoje Nemenčinėje 1:3 nusileista „Aktui“, vėliau sekės trys pergalės iš eilės. Pirmiausia 3:0 įveiktas Ukmergės „Spartakas“, po to 4:1 susidorota ir su „Navigatoriais“, o mėnesį užbaigė skambi pergalė rezultatu 6:1 prieš „Salininkus“.
Komandos narių nuomone, labiausiai prie šių rezultatų prisidėjo vienu pagrindinių ekipos gynėjų tapęs Saulius Gecevičius. Puikiai save vidurio gynėjo pozicijoje atradęs žaidėjas padėjo sustyguoti komandos žaidimą atremiant varžovų atakas. Saulius išsiskyrė ir gera kova dėl pirmojo kamuolio bei tiksliais perdavimais ekipos saugams.
Sveikiname Saulių tapus geriausiu mėnesio žaidėju ir šia proga pateikiame jo interviu.
– Rugsėjo mėnesį komandos gynyba priešininkams buvo nelengvai įveikiama. Tam nemažai įtakos turėjo puikus tavo žaidimas vidurio gynėjo pozicijoje. Kaip joje jautiesi? Juk anksčiau dažniausiai žaidei kitose pozicijose.
Kur treneris stato, ten ir žaidžiu (juokiasi). Šiaip, kai dar seniau žaidžiau futbolo mokykloje, teko keletą metų žaisti šioje pozicijoje, tad per kelias varžybas įsivažiavau. Žinoma, Vaidotas bei Mindaugas puikiai padėjo man tai padaryti.
– Ką labiausiai norėtum pagerinti savo žaidime ir kurios tavo žaidimo pusės yra stipriausios?
Manau, labiausiai reikėtų pagerinti kamuolio valdymo techniką, bet šiuo metu žaidžiant gynybos grandyje tenka skirti dėmesį kitiems dalykams. O stipriosios pusės, manau, tai, kad esu universalus žaidėjas ir galiu padėti komandai keliose pozicijose.
– Kuris priešininkas rugsėjo mėnesį, tavo nuomone, buvo stipriausias ir su kuriuo kovoti sekėsi lengviausiai?
Maloniausios varžybos buvo, žinoma, su „Salininkų“ komanda, nes jiems atsirevanšavome už pralaimėjimą pirmajame rate. Be to šių rungtynių metu buvo gera komandinė dvasia, jautėm malonumą žaisdami, palaikėm vienas kitą. O apmaudžiausios rungtynės buvo su „Kruša“ (pamiršo, kad kalbame apie rugsėjį, – aut. juokiasi). Dar kartą tik įsitikinome, kaip esame priklausomi nuo aikštelės ir nesugebame kovoti ir žaisti savo futbolo. Žinoma, reikėtų paminėti ir rungtynes su „Prelegentais“ Calsberg taurėje (vėl užsimiršo, – aut. juokiasi). Nors jas ir laimėjome, bet, manau, emociškai jos buvo sunkiausios.
– Kokios tikslus sau ir komandai keli per likusias penkerias III lygos pirmenybių rungtynes ir Carlsberg taurėje?
Asmeniškai, tikiuosi ir toliau išlaikyti tokią sportinę formą ir kiek įmanoma ją gerinti toliau, o su komanda negalime daugiau klysti lygos varžybose, o sezono pabaigoje tikiuosi laikysime rankose Carlsberg taurę!
– Sezonas artėja į pabaigą. Kaip trumpai įvertintum jau sužaistas rungtynes III lygoje ir dalyvavimą LFF bei Carlsberg taurėse?
Aš asmeniškai manau, kad gan gerai pasirodėme jau sužaistose varžybose. Nors kai kada komandos žaidimas ir bangavo, bet visos komandos su tuo susiduria ir to nepakeisi. Kaip ir minėjau, dažnai mūsų rezultatai priklauso nuo to, ant kokios dangos žaidžiame ir, manau, tai didelis mūsų minusas, kurį bandysime spręsti jau matyt kitame sezone.
– Žinome, kad esi bėgimo entuziastas. Ar šis hobis padeda ir futbolo aikštėje?
Gaila, bet šį hobį esu kiek apleidęs. Šiuo metu labai dėl to ant savęs pykstu. Bet, žinoma, tokie hobiai, manau, tik padeda aikštelėje. Papildomos bėgimo treniruotės, bent jau man asmeniškai, padeda ilgiau fiziškai išsilaikyti ir nepavargti aikštelėje.
