„Viltis” po nesėkmingų penktadienio varžybų prieš „TAIP”, belieka kovoti dviejuose frontuose. Jeigu lygoje praktiškai galime iškovoti tik antrąją vietą, tai „Carlsberg” taurėje galima pabandyti pasiekti ir finalą (kas klubui niekad dar nėra pavykę). Tačiau ir tą antrąją vietą dar teks apginti, kurios gynyba prasidės jau šiandien namuose prieš „Ozą”.
Pirmasis komandų tarpusavio mačas pasibaigė gana užtikrinta „Vilties“ pergale 0:2, o dabar veiksmas keliasi į „Vilties“ tvirtovę. Šeimininkams tai bus iš tiesų labai sudėtingas periodas, kai antrą savaitę iš eilės bus žaidžiamos dvejos rungtynės, kurių pralaimėjimo kaina yra didžiulė. Juolab viltiečiai žūtbūt turės išsaugoti antrąją vietą, nes tiek „Fakyrai”, tiek Ukmergės „Spartakas” tik ir laukia, kada suklupsime.
Tačiau iš kitos pusės savotiškai išvargę bus ir „Ozas“. Nepaisant to, kad komandą antrajame rate sustiprino G. Saldys, tačiau net 2 praktiškai buvę startinio vienuoliktuko žaidėjai paliko ekipą: A. Mikolajevič ir R. Jankovskij, kurie dalyvaudavo praktiškai didžiojoje daugumoje „Ozo“ kuriamų atakų, tad potencialas įvarčių mušimui akivaizdžiai bus sumenkęs. O dar dėl viršyto geltonų kortelių limito mačą praleisti turės ir vienas oranžinių gynybos ramsčių, Antoj Zuj.
Tradiciškai prieš rungtynes kalbiname vieną iš „Vilties” narių. Šįsyk tai gynėjas Paulius Bogdevičius.
Pauliau, kokios nuotaikos komandos viduje po iškritimo iš LFF taurės?
Po pralaimėjimo FK Taip komandai, žinoma, nuotaikos kiek nukritusios. Priešininkas nebuvo mum neįkandamas. Ne pirmą kartą susitinkam vienas prieš kitą. Turėjom puikią progą parodyti, ką mokam, ir pirmą kartą patekti į trečiąjį LFF taurės etapą. Nors ir nepavyko, iš šių rungtynių kiekvienas pasisėmėm nemažai žaidybinės patirties. Dabar mes koncentruojamės į lygos rungtynes ir CARLSBERG taurę. Nors pirmos vietos lygoje jau nebepaimsim, bet dar turim visus šansus iškovoti CARLSBERG taurę. To mes ir sieksime.
Kaip manai, kokios buvo pagrindinės pralaimėjimo priežastys, kurių neturėtume kartoti šiandien?
Pagrindinė priežastis buvo kamuolio, varžovų vaikymasis po aikštę, progų nerealizavimas ir aukštos gynybinės linijos laikymas.
Besivaikant varžovus, prarasdavom pozicijas, atsirasdavo didžiuliai tarpai tarp žaidėjų. Suteikėm priešininkams progą lengvai dalinti perdavimus vienas kitam, taip leisdami priartėti mūsų vartų link.
Aukšta gynybinė linija leido priešininkams mėtyti perdavimus baudos aikštelės link. Kad ir kaip stengėmės sustabdyti visus šiuos perdavimus, dalis jų vis vien praeidavo, dėl ko tai pasibaigdavo pavojingu epizodu ar net įvarčiu į mūsų vartus.
Kokių rungtynių šiandien galime tikėtis iš savo varžovų?
Varžovas mum žada pateikti gerą kovą. Neleis mum taip lengvai pasiimti pergalės ir išvažiuot. Jų gynybinę liniją iki dabar prisimenu ir galiu pasakyt, kad ją peržengti nebus lengva. Kita vertus, tai buvo per susitikimą jų stadione. Dabar viskas keičiasi. Mes esame namų šeimininkai ir be 7 įvarčių jų nepaleisim.
