Po sunkaus sezono starto „Viltis” ima įsibėgėti. Komanda nors ir nedemonstruoja totalinio futbolo ar nemuša tiek įvarčių kiek galėtų mušti gan galingas puolomo arsenalas, tačiau oficialiose varžybose 3 pergalės iš 4 rungtynių negali būti vertinamos kaip itin prastas startas. 3-ajame III lygos ture, gan nesunkiai pavyko nugalėti išvykoje „Ozą” 0:2.
Po sekmadienį sužaisto turo jau visai nebeaišku darosi, ko iš „Vilties“ galime tikėtis. Jeigu pirmosiose sezono rungtynėse Bukiškyje su „Užupiu“ ir buvo akivaizdu, kad žaidimui be galo trukdė itin prasta aikštės kokybė, tai taurės rungtynėse su „Advoco“ bei antrajame ture su „Fakyrais“ III lygos naujokai atrodė gana neužtikrintai net ir savojoje Fanų stadiono aikštėje – atakos smarkiai strigo, o žaidėjai neretai neturėdavo tisiog kur dėti kamuolio. Broko taip pat matėme daugiau negu įprastai. Panašiai buvo prognozuota ir prieš praėjusį savaitgalį, tačiau vis tik prognozė buvo gerokai pro šalį, o „Viltis“ laimėjo turbūt labiau negu užtikrintai.
Ir nors akiai labai gražaus žaidimo vėlgi nematėme, o broko judėdami aikštėje ir atakuodami darė abiejų ekipų žaidėjai, tačiau mačas išėjo vis tik visai smagus. Nuo pat rungtynių pradžios „Viltis“ pastebimai griebėsi sau kiek mažiau įprastos ir naudojamos taktikos besiginant: vietoje įprasto spaudimo ir varžovų vaikymosi jų aikštės pusėje svečių žaidėjai stengėsi to nebedaryti ir įgyvendinti zoninės gynybos privalumus pasitinkant varžovus nuo aikštės vidurio. „Ozas“ taip pat niekur per daug neskubėjo, stengdavosi kamuolius įžaisti nuo pat centro gynybos, o tuomet skirstyti juos greitiems, judriems ir individualiai pajėgiems savo krašto puolėjams A. Mikolajevič ir V. Galeckui. Visgi pasirinktos taktikos privalumus jau greitai apčiuomiamais rezultatais pavertė „Vilties“ žaidėjai – perimtas kamuolys aikštės viduryje, perdavimas vidurio saugui V. Pajarskui, o šis ilgu tiksliu perdavimu išvedė iš gilumos įkirtusį H. Kerušauską vieną prieš vartininką. Kamuolys pakilęs gana aukštai ore, H. Kerušauskas atlieka šuolį aukštai iškelta koja ir pirmasis suskumba prie kamuolio bei permeta jį per toli išbėgusį vartininką. „Ozas“ dar bando apeliuoti į teisėją dėl neva pavojingo žaidimo prieš vartininką, tačiau teisėjas viską įvertino labai teisingai ir svečiai jau priekyje 0:1. Pirmajame kėlinyje daugiau realių progų pasižymėti taip ir nebuvo, jeigu neskaitysime kelių pavojingų momentų ir greitų išbėgimų, kurie vis nesibaigdavo pavojingais smūgiais. Tuo tarpu „Ozo“ puolimo mašina visą pirmąjį kėlinį smarkiai klimpo mobilioje „Vilties“ gynyboje. Ir nors tiek A. Mikolajevič, tiek V. Galeckas ir buvo labai aktyvūs, tačiau priartėdami prie varžovų vartų jie dažniausiai nesurasdavo sėkmingo atakos tęsinio.
Antrajame kėlinyje vaizdas visiškai nepasikeitė – „Ozas“ ir toliau mėgino ilgais perdavimais ieškoti savo krašto žaidėjų, tačiau „Vilties“ gynyba klaidų nedarė ir sėkmingai pasaugodavo vieni kitus. Tuo tarpu perėmę kamuolį stengdavosi kuo greičiau pereiti į varžovų aikštės pusę ir kontratakuoti. Gana sėkmingai tą pavyko įgyvendinti antrojo kėlinio pradžioje – vienos kontratakų metu A. Ruškys buvo išvestas vienas prieš vartininką, tačiau iš gana aštraus kampo smūgiuotas kamuolys praskriejo visiškai greta virpsto, o dar už kelių akimirkų perimtas kamuolys vėl perduodamas V. Pajarskui į aikštės vidurį, šis išmeta kamuolį į kraštą A. Ruškiui, kuris jį apsitvarko, prasimeta į aikštės vidurį ir Ronaldo stiliumi smūgiuoja smingantį žemyn kamuolį, kuris leidžiasi tiesiai vartininkui už nugaros į tinklą – 0:2. Reto grožio įvartis ir svečiai jau jaučiasi gerokai saugiau. Po jo, kad ir kaip būtų keista, žaidimas ir vėl praktiškai nesikeičia – toks pats klampus, ganėtinai atsargus ir su daug broko futbolas, o pavojingų momentų sukurta išties labai nedaug. Ypač prie „Vilties“ vartų – neskaitant kelių potencialiai pavojingai besivysčiusių atakų, atmintyje išliko tik vienas tikrai pavojingas „Ozo“ sukurtas momentas – po standartinės situacijos kyla sumaištis „Vilties“ baudos aikštelėje, kažkuris „Ozo“ žaidėjas smūgiuoja kamuolį į tolimąjį vartų kampą, tačiau „Vilties“ vartų sargas šiek tiek paliečia pirštais kamuolį. Kamuolys lėtai rieda į vartus, o jį iš paskos atlydėjo „Ozo“ žaidėjas. Deja, kamuolys stebuklingai atšoka nuo virpsto ir net ir jį lydėjęs „Ozo“ žaidėjas jau nebesugebėjo pakartotinu smūgiu jo pasiųsti į vartų tinklą. „Ozui“ tai turbūt psichologiškai jau buvo lūžio taškas, po kurio nieko apčiuopiamai pavojingo nebepavyko sukurti, tad „Viltis“, po šio epizodo sugebėjusi atsakyti keliais vėlgi gana pavojingais išbėgimais, visiškai užtikrintai išsaugoja savo susikrautą persvarą. Nors „Ozas“ ir turėjo tame epizode įmušti, tačiau taško tądien verti, panašu, tikrai nebuvo, tad sekančiame ture turės puikią progą pasidaryti tinkamas išvadas, atlikti reikiamas korekcijas žaidime ir pateisinti jiems suteiktą lygos lyderių statusą. Tuo tarpu „Viltis“ iš lėto, tačiau po truputį renkasi sau svarbius taškus, ir nors žaidimas čempioniškumu dar nedvelkia, galime iš jų tikėtis nuolatinio žaidimo gerinimo.
STATISTIKA
„Ozas” – „Viltis” MOTM – Saulius Gecevičius. Saulius debiutavo startinėje sudėtyje bei gynybos grandyje. Žaidė užtikrintai ir kone vienintelis komandoje be klaidų. Kairiojo gynėjo pozicijoje visus reikalus susitvarkė be didesnio vargo. Pasijungdamas į ataką visuomet spėdavo grįžti, o dvikovose 1×1 buvo neįveikiamas. Poziciškai atrodė labai branžiai, nestokojo pasitikėjimo savo jėgomis. Puikus debiutas ir tikimasi, jog ateityje tokių Sauliaus pasirodymų bus daugiau.
