Po daugiau nei mėnesio pertraukos SF lygoje klubai vėl grįžta ant žaliosios vejos ir pradeda kelionę titulų link. „Viltis” – ne išimtis. Komanda tik pirmojo rato pabaigoje pradėjusi demonstruoti savo tikrąjį veidą, puikiai atidarė 11 rungtynių maratoną. Tikslas baigti čempionatą pirmajame trejetuke tampa vis labiau pasiekiamas.
Taigi po vasaros pertraukos pirmasis mūsų varžovas buvo „Imperialas”. Simboliška, tačiau būtent rungtynėmis prieš šią ekipą „Viltis” ir „uždarė” pirmąją sezono dalį. Tąsyk priešininkui nebuvo palikta jokių vilčių ir su malonumu šventėme pergalę 6:1. Šįkart puikiai visi žinojome, kad komanda atsinaujinusi ir žūtbūt sieks revanšo. Deja, tačiau tokius planus „baltiesiems” teks atidėti kitam sezonui. „Viltis” gan nesunkiai laimėjo 3:1.
Praėjusio sezono namų rungtynes žaidėme Panerio stadione, tad savotiškų prisiminimų grįžę čia turėjome. Verta paminėti, kad šiame mače mūsų klubui padėti negalėjo visas būrys pajėgių žaidėjų. Kone, labiausiai jautėsi brolių Pajarskų ir Haroldo trūkumas. Taip pat rungtynėse negalėjo žaisti vis dar Amerikoje nuotykių ieškantis „Jankis”. Prie šio būrio pridėkime Turkijoje viešintį „Seržą”, tėvų sidabrines vestuves šventusį Evaldą Gylį, gynėją Andrių bei vis dar traumą besigydantį „Bičių” – turėsime vos ne pusę ganėtinai stiprios sudėties. Tačiau yra kaip yra. Privalėjome rungtyniauti tokios sudėties, kokią tądien pavyko atsivežti į Panerio stadioną.
Rungtynės prasidėjo nervingai. Abiejų ekipų žaidime netrūko broko, netikslių perdavimų. Tačiau vis tik pavyko pasižymėti pirmiems. Po sumaišties „Imperialo” baudos aikštelės prieigose mūsų puolėjas Tomas Chomičius parodė Lioneliui Messiui, jog Lietuvoje futbolą taip pat mokama žaisti. Puikaus reido metu buvo išmaudyti bent keli „baltieji” bei kamuolys užtikrintai pasiųstas į vartų tinklą. Šis įvartis leido kiek lengviau atsikvėpti ir kiek laisviau žaisti savo taip mėgstamą žaidimą.
Varžovai neskubėjo lyginti. Jų dažni veiksmai pasibaigdavo dar ties vidurio linija, kur tanki „Vilties” saugų linija stabdė praktiškai viską. Tas pats jaunasis mūsų vartų sargas Ugnius atrodė itin užtikrintas ir pasitikintis savo jėgomis. Įpusėjus kėliniui kamuolio kontrolė buvo 70:30. Nors aštrumo tądien ypatingai trūko, bet visa „raudonųjų” brigada nelėkė į priekį, o tiesiog mėgavosi žaidimu. Pasimėgauti turėjome garbės ir dar vienu įvarčiu. Šįsyk naujokas Saimonas pasinaudojo vartininko nelabai sėkmingu kamuolio atmušimu ir „damušė” jį išvesdamas „Viltį” į priekį jau 2:0.
Tačiau „Imperialas” retos savo atakos metu sugebėjo išlaikyti intrigą ir perkelti ją į antrąją susitikimo pusę. Šie po Panerio stadiono kupstelio pagalbos pasiuntė kamuolį į mūsų vartus. 1:2 ir, atrodo, dar visas įdomumas prieš akis.
Antroje mačo dalyje atrodytų šeimininkams reiktų lyginti ir lėkti į priekį, tačiau matėme visiškai priešingą vaizdą. „Viltis” atakavo, kūrėsi pavojingas progas vieną po kitos, tačiau užbaigimas buvo toks tragiškas, kad geriau to net neprisiminti. Mažiausiai 2 įvarčius turėjo pelnyti jaunasis Ernestas, panašiai šansų turėjo ir Karolis, dar pridėkime po progą „Bagdzei”, Saimonui, Chomičiui ir turėsime labai prastą išnaudojimo procentą. Tačiau lietuvių liaudies patarlė sako, kad viskas gerai, kas gerai baigiasi. O baigėsi ganėtinai gerai. Tomas Chomičius vėl parodė savo driblingo sugebėjimus bei pasiuntė kamuolį į artimąjį vartų kamputį, taip padėdamas tašką šiame susitikime. „Imperialas” galbūt kažkiek nustebino. Per paskutines 20 minučių varžovų komanda praktiškai vos pora kartų peržengė vidurio liniją. Dauguma atrodė išsekę, pavargę ir visiškai be noro žaisti.
Sunkus, bet tuo pačiu ir lengvas mačas. Tačiau pernelyg nesidairome atgal. Lygoje dar liko 10 rungtynių, nuo lyderių „GB United” atsiliekam 7 taškais – yra kur stengtis dar.
Jau rytoj „Vilties” laukia vienos svarbiausių sezono varžybų prieš „Kiemą”. Jį apžvelgsime prieš pat mačą, tačiau „Vilties” stovykloje nuotaikos geros, komanda trečius metus iš eilės yra pasiruošusi patekti tarp 8 stipriausių lygos komandų.