Iki 2012 metų SFL sezono pabaigos lieka vos 3 turai. „Viltis” pirmajame rate „voliojusi durnių”, antrajame susiėmė ir pradėjo demonstruoti tą futbolą, kurį privalėjo rodyti nuo pat čempionato pradžios. Tačiau nėra ko žvalgytis atgal – verčiau trumpai peržvelkime paskutinias dvi mūsų ekipos rungtynes.
18-ajame ture „Viltis” keliavo į Maišiagalą. Pirmą kartą klubo istorijoje teko žaisti šioje pikantiškoje vietoje. Vieta buvo ne tik pikantiška, bet ir nelabai pritaikyta žaisti futbolui. Kol Mutis vietoj linijų per lietų barstė pjūvenas, komandos apšilinėjo, ir tik nuaidėjus teisėjo švilpukui, iškart pasipylė įvarčių fiesta. Mindaugas dviem identiškais smūgiais iš toli rezultatą vertė į 2:0. Vėliau Chomičius tvarkingai perkelia varžovų vartininką, o kėliniui artėjant prie pabaigos savo debiutinį įvartį sezoną „įsodina” ir Ignas. 4:0.
Antrajame kėlinyje vaizdas nesikeičia, bet įvarčiai jau krenta į abejus vartus. Pradžioj po gero reido dešiniu kraštu, įvartį smeigia Vidmantas, vėliau jau poziciškai klystam mes ir gaunam, ko nusipelnėm. IŠkart po to gerą skersą iš kairės „uždaro” Seržas, o kėlinio pabaigoje iš 3 – 4 metrų nuošalės pasižymi vyriausias arpininkas, Mutis. Pasidžiaugti yra kuo. „Viltis” paskutinį kartą 6 įvarčius per vienerias rungtynes yra pelniusi liepos pradžioje, bet turint omeny tą sudėtį su kokia vykome į Maišiagalą – tai didis pasiekimas.
19-ajame ture namuose priėmėm „Baltąją Vokę”. Pamatę rungtynių arbitro AUDI, nuščiuvome. Iš jos išlipęs Kadis Jugas pasirodo pavaduos šiose varžybose Voldemarą Kundrotą. Tačiau su teisėju buvo viskas gerai, mes jo nematėme jis išskyrus pora epizodų, taip pat ne itin trukdė žaisti. Nors vėlgi, kaip pastaruoju metu mums įprasta, žaidėme be keleto svarbių žaidėjų. Vietomis netgi atrodė, jog gavę greitą įvartį, palūšime ir neiškovosime 3 taškų. Tačiau čia savo žodį tarė kapitonas Vaidas. Su komandos draugu sužaidęs „sienelę” pelno pirmąjį rungtynių įvartį ir, sakykime, intrigą vis dar palieka antrajai susitikimo pusei.
O ten jau viskas sprendžiama tiksliai ir greitai. Chomičius prieš tai žaidęs nelabai užtikrintai, dvigubina rezultatą. Vėliau seka kurioziškas Evaldo G. įvartis. Šis kelia aukštą kamuolį į baudos aikštelę, kur varžovų vartininkas nepamatuoja atstumų ir išeina per daug iš vartų. Rezultate turime tai, jog kamuolys tiesiog peršoka vartininką, 3:0. Tašką runtynėse padeda tas pats Chomičius, pelnydamas savo jau 12-ąjį įvartį čempionate. Įdomu kiek Tomo sąskaitoje būtų tikslių smūgių tuo atveju, jeigu jis karjerą „Viltyje” būtų pradėjęs nuo pat sezono pradžios.
Džiaugiamės ir dar viena pergale bei, žinoma, rezultatyviu žaidimu. 10 įvarčių per dvejas rungtynes nekasdien pelnome. Pagaliau „Viltis” pradėjo mušti įvarčius ir pagaliau turime tokį puolėją, apie kurį svajojome visus 4 ekipos egzistavimo metus. Sekanti stotelė – „Olimpija”. Čia spręsis ne tik 3 vietos klausimas, bet ir, sėkmės atveju, gyva tikimybė bus ir kovai dėl 2 pozicijos. Laikom frontą ir tęsiam įvarčių lietų.
